Dictionary of the Lithuanian Language.
prarikdyti — prarikdýti vksm. Kiaulès, ožkàs, žąsi̇̀s prari̇̀kdė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išrikdyti — 1 išrikdyti tr. 1. išvirkdyti: Išrikdỹs jis tą vaiką, viškai nežiūria Šd. 2. verkiant, rėkiant išprašyti: Aš iš vyro šiandien išrikdžiaũ pinigų Lnkv. 3. barant pravirkdyti: Tėvulis išrìkdė mergas už grindų mazgojimą Ss. rikdyti; įrikdyti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
nurikdyti — 1 nurikdyti tr. 1. atimant ką pravirkdyti, nuskriausti: Smarkiai nurìkdė juos dar vokiečių laikais Rz. 2. numynioti, nugailinti, nuletenti: Gaidys vištą nurìkdė Grž. rikdyti; įrikdyti; išrikdyti; nurikdyti; prarikdyti; suri … Dictionary of the Lithuanian Language
rikdyti — 1 rikdyti, rìkdo (rìkdžia), rìkdė caus. 1 rikti. 1. J daryti, kad rėktų, rėkinti: Kas juos rìkdžia, ko anys rėkia? Užp. | prk.: Muzikantas, retkarčiais atmesdamas geltonus savo plaukus ir atsilošdamas, iš visų jėgų rikdė armoniką rš. Dar kurį … Dictionary of the Lithuanian Language
surikdyti — 1 surikdyti tr. suerzinus padaryti, kad lotų, bliautų, kvarktų ir pan.: Per sodžių eidamas naktį, visus šunis surikdžiaũ Pns. Žąsiną bevydamas, visas žąsis surìkdė Pns. | refl.: Kartais karvės susirikdžiusios ir ragus pasisūko, o sunkiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
sučirškinti — sučìrškinti tr. 1. pravirkdyti, prarikdyti. | refl.: Jau tuodu vėl susičìrškino Vvr. 2. suėsti čirškinant, čypinant: Katinas pelę nutvėrė ir čia pat sučirškino Vvr. 3. sukepinti, suvirinti čirškinant: Visus lašinius sučìrškinau į taukus Rm. 4 … Dictionary of the Lithuanian Language
įrikdyti — 1 įrikdyti tr. Šauk įbauginti barimu: O tie jos vaikai įbarti, įrikdyti Prn. rikdyti; įrikdyti; išrikdyti; nurikdyti; prarikdyti; surikdyti … Dictionary of the Lithuanian Language
